Praėjo „Ugninio gaidžio” metai. Statistika, vizija, prevencija ir nemėgstamos taisyklės...

alt
 

Skaičiai, Lietuva. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis 2017 m. Lietuvoje kilo 9394 gaisrai. Juose žuvo 103 žmonės (2016 m. – 101), iš jų 3 vaikai (2016 m. – 5), o 181 gyventojas (2016 m. – 204) patyrė traumas ir sužalojimus.

Priežastys. 38 gyventojai žuvo dėl neatsargus rūkymo (2016 m. dėl šios priežasties žuvo 31 žmogus), 19 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi (2016 m. – 30), 14 – dėl pašalinio ugnies šaltinio (2016 m. – 10), 13 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (2016 m. – 8), 12 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 2 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, po 1 – dėl sprogimo bei žaibo iškrovos. 2342 gaisrai (24,9 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 91 gyventojas, iš jų ir 3 vaikai.

Utenos apskritis. Per 2017 metus visoje Utenos apskrityje kilo 450 gaisrų, kuriuose žuvo 5 žmonės, o 12 žmonių patyrė traumas.

Utena. Per 2017 metus ugniagesiai Utenos rajono savivaldybėje skubėjo gesinti 113 gaisrų, kuriuose žuvo 2 žmonės. Kaip rodo kelių praėjusių metų statistiniai duomenys – dauguma gaisruose žmonių žūsta gyvenamuosiuose ir pagalbinio ūkio paskirties pastatuose. Tokiuose pastatuose Utenos rajone per praėjusius metus kilo 54 gaisrai.

Pažymėtina ir tai, kad nei patalpose, kur žuvo žmonės, nei pastatuose, kuriuose kilo gaisrai, nebuvo įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai.

Taip pat pažymėtina, kad per paskutinius 5 metus Utenos rajono gyventojams ugniagesiai su rajono savivaldybės pagalba įrengė apie 600 autonominių dūmų signalizatorių ir per tuos metus nei viename iš šių bustų nebuvo registruotas gaisras.

Be gaisrų gesinimo darbų, ugniagesiai gelbėtojai atliko 140 gelbėjimo darbų (vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms, atliko gelbėjimo darbus ant ledo ir vandenyje, talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, teikė pagalbą gyventojams buityje ir kt.). 2016 metais per tą patį laikotarpį buvo atlikti 103 gelbėjimo darbai.

Vizija. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba kelia sau tikslą ir kaip pagrindinį siekį 2018 – 2027 m. veiklos gairėse nurodo žūstančiųjų gaisruose skaičiaus mažinimą visomis prevencijos ir parengties veiklos priemonėmis – visoje šalyje mažiau nei 30 žuvusiųjų gaisruose per metus!

Prevencinių veiklų planas 2018 m.! Siekiant  skleisti gaisrinės saugos žinias, ugdyti šalies gyventojų saugios gyvensenos įpročius, skatinti gyventojus naudotis autonominiais dūmų signalizatoriais, gerinti šalies gyventojų gyvenamųjų bustų gaisrinę saugą, suteikti gyventojams konsultacijas ir praktinius patarimus saugios aplinkos ir saugaus būsto klausimais,  ugniagesiai visoje šalyje 2018m. inicijuoja prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“. Ji prasidės 2018 m. vasario mėnesį ir truks visus metus iki gruodžio švenčių. Šios akcijos metu ugniagesiai, bei Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai lankysis šalies gyventojų būstuose, gyventojams suteiks konsultacijas ir patarimus gaisrinės saugos klausimais, atkreips dėmesį į tinkamą kietojo kuro krosnių, dūmtraukių įrengimą ir naudojimą, elektros instaliaciją ar kitus įrenginius, dėl kurių gali kilti gaisras, paaiškins, kodėl reikalingi autonominiai dūmų signalizatoriai.

6800 būstų. Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir jai pavaldžių Utenos apskrities priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pareigūnai rengiasi visoje Utenos apskrityje akcijos metu aplankyti 6800 gyvenamųjų būstų. Ugniagesiai tikisi, kad jų patarimai gyventojams bus naudingi, o gyventojai juos geranoriškai pasitiks, aprodys savo gyvenamąsias patalpas, pateiks daug klausimų.

 

Taisyklės. Į ką kreipsime dėmesį ir ką turėtų žinoti savo būsto saugumu besirūpinantis šeimininkas?

Kad kūrenama krosnis nesukeltų gaisro:

Šildymo įrenginiai, dūmtraukiai turi būti techniškai sutvarkyti, t. y. šildymo krosnys turi būti be defektų, krosnies pakura (išskyrus atviro tipo židinius) turi būti uždaroma su durelėmis, krosnies šildymo sienelės turi būti be įtrūkimų. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais turi būti išbaltinti. Prie dūmtraukių, bei krosnių neturėtų glaustis degios pastatų konstrukcijos (nuo dūmtraukio išorinio paviršiaus iki minėtų konstrukcijų minimalus atstumas 25 cm.).

Iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius būtina išvalyti suodžius. (pvz.: jei išvalome prieš kūrenimą – rugsėjį arba spalio mėn. pradžioje, tuomet sausį ir to turėtų pakakti)

Eksploatuojant šildymo įrenginius yra pavojinga:

  • laikyti kurą arčiau kaip 1 m atstumu nuo pakuros, džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų;
  • įkurti juos ypač degiais, labai degiais ir degiais skysčiais;
  • kūrenti šildymo įrenginį jam nepritaikytu kuru;
  • kūrenti esant atidarytoms pakuros durelėms;
  • naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti;
  • palikti be priežiūros kūrenamas krosnis, židinius ir leisti juos prižiūrėti mažamečiams vaikams;
  • smilkstančias anglis, pelenus ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų, o laikyti nedegioje taroje –  ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.

Elektrinių šildytuvų ir kitų elektros prietaisų naudojimosi reikalavimai bei instaliacija:

Būtina naudoti tik techniškai tvarkingus elektrinius buitinius, šildymo prietaisus, juos eksploatuoti tik taip kaip nurodoma jų eksploatavimo instrukcijoje. Draudžiama šildyti patalpas nestandartiniais (savos gamybos) elektros prietaisais. Negalima palikti be priežiūros gaminamo maisto ant viryklių ar krosnelių.

Eksploatuojant elektros įrenginius yra pavojinga:

 

  • naudoti netvarkingus kištukinius lizdus, kištukus, paskirstymo dėžutes, jungiklius ir kitus elektros aparatus;
  • elektros lempas, šviesos sklaidytuvus, šildytuvus uždengti degiomis medžiagomis;
  • į elektros tinklą jungti elektros prietaisus, kurie viršija leistiną galią;
  • kabinti elektros šviestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant elektros laidų ir kabelių;
  • naudoti laidus ir kabelius su pažeista arba eksploatavimo metu dielektrinių savybių netekusia izoliacine medžiaga;
  • tiesiogiai prikalti laidus ir kabelius.

Gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo:

Gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, kurie įspėtų apie pavojų atsiradus dūmams patalpose.

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama:

Užkalti, užtverti, užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais laiptines, koridorius, balkonus, lodžijas, liukus, angas ir kitus išėjimus, skirtus žmonėms evakuoti. Draudžiama rakinti aukštų holų, bendro naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, išskyrus duris, turinčias stacionarų atrakinimo iš vidaus įrenginį. Negalima užtverti, užkrauti rūsiuose praeigas.

 

 


 

 

 

 

Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba